Morkų tortas - skamba išties neįprastai tiems, kas morkas įsivaizduoja tik nesaldžiuose patiekaluose, sriubose, mėsos troškiniuose ar salotose...o man morkos iš vaikystės prisiminimų - skanumynas NR.1!!! Visa vaikystė - paauglystė praleista kaime, nedažnai gaudavome parduotuvėje pirktų saldainių ar dar kokių saldėsių, o ledai išvis retas svečias namuose, kadangi kaimo parduotuvėlėje nebūdavo pirkti, į miestą išsiruošdavom gana retai... todėl savaime suprantama, kad morkos sutarkuotos smulkia tarka ar bulvių tarkavimo mašina ir sumaišytos su cukrumi (žinoma jo negailint :)), tapo pačiu skaniausiu vaikystės skanumynu! Pamenu kartą prisiruošiau jų visą 'bliūdą', tokį, patikėkit, nemažą 'bliūdą', ir ką jūs manot, sušveičiau jį visą iki menkiausio trupinėlio :D, o poto pasekmės...kelias dienas vaikščiojau išgrąžinta raudonais plėmais, tais plėmais išbėrė visą kūną ir veidą ... tada ir paaiškėjo, kad esu alergiška didesniam morkų kiekiui...Nuo tada jų valgau saikingai, nors ir labai labai jas mėgstu...
Taigi, o čia jau visas tortas, o ir puikus tortas!!! Beieškodama morkinių pyragų-tortų užtikau jį pas Viktoriją.
Iš šių kiekių tikrai gaunasi labai nemažas, todėl drąsiai galima darytis ir iš puse normos...
Kad būtų greičiau ir visus papločius kepčiau vienu metu, pasirinkau dvi didelias skardas, tas, kurios būna kartu perkant orkaitę. Jos abi man labai tiko, kadangi vienodo dydžio (išmatavimai 43x32 cm). Iškepus du didelius lakštus, kiekvieną perpjovus pusiau gavau 4 vienodo dydžio papločius.
